Šiais metais švenčiame ypatingą sukaktį – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijai sukanka 100 metų. 1925 m. įkurta draugija, kaip ir anuomet, taip ir šiandien, telkia karininkų šeimas, rūpinasi sužeistais kariais, ugdo ir edukuoja jaunąją kartą, organizuoja labdarą bei visuomenines iniciatyvas.
Šiai progai paminėti kviečiame susipažinti su paroda „Birutės vardu šventą ugnį nešu“, kuri veikia Vytauto Didžiojo karo muziejuje nuo spalio 3 d. iki gruodžio 24 d.
Taip pat kviečiame žiūrėti pokalbius su mūsų draugijos narėmis, daug nuveikusiomis Birutiečių labui – Edita Almonaitiene, Asta Reklaityte ir Laura Janušauskiene. Šiuos pokalbius parengė ir užfiksavo Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Edita Almonaitienė – Lietuvos kariuomenės kapitono Juozo Zaborskio (1906–1989) dukra. Ilgametė inžinierė, dirbusi Pramoninės statybos projektavimo institute bei įvairiose statybinėse organizacijose. Nuo 1990 m. – Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistė. Ji buvo viena iš Birutiečių draugijos atkūrimo iniciatorių, kartu su bendramintėmis organizavusi teisinę kovą dėl Kauno Ramovės pastato. E. Almonaitienė 1998–2016 m. ėjo Birutiečių draugijos Kauno skyriaus pirmininkės pareigas.
Asta Reklaitytė – Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Miko Rėklaičio (1895-1976) ir birutietės Adelės Rėklaitienės (1912-1988) duktė. 1944 m. tėvas pasitraukė į JAV, o ji su mama buvo ištremtos į Sibirą, iš kurio grįžo tik 1958 m. Su tėvu ir vyru daugiau niekada nesusitiko. Asta – viena iš Birutiečių draugijos atkūrimo iniciatorių, kartu su bendramintėmis organizavusi teisminę kovą dėl Kauno Ramovės pastato. 1998-2016 m. ėjo Birutiečių draugijos Kauno skyriaus pirmininkės pavaduotojos pareigas.
Laura Janušauskienė – Karo aviacijos lakūno Generalinio štabo pulkininko leitenanto Mykolo Mačioko (1889-1953) dukra. Plk. ltn. Mačiokas buvo Birželio sukilmo dalyvis, 1943 m. gestapo suimtas ir kalintas Štutfhofo koncentracijos stovykloje. 1945 m., evakuojant stovyklą, pateko į raudonarmiečių nelaisvę ir buvo išiųstas į filtracijos lagerį. 1945 m. balandį grįžo į Lietuvą ir įsitraukė antisovietinį pasipriešinimą. Pajutęs pavojų, persikraustė į Rygą, kur sovietų struktūros tęsė jo paiešką. Manoma, kad žuvo Rygoje 1950 m. Laura su mama, birutiete Juze Mačiokiene ištremtos į Krasnojarsko kraštą 1948 m., į Lietuvą grįžo 1957 m. 1990 m. Laura prisijungė prie aktyvių moterų ir dalyvavo atkurtos Birutiečių draugijos veikloje, buvo Birutiečių draugijos Kauno skyriaus nare.