Istorijos vingiuose. Tarpukaris

1922 m. gruodžio 22 d. gen. ltn. Vlado Nagevičiaus rūpesčiu ir iniciatyva buvo įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir invalidams globoti. Jam vadovavo S. Oželienė, padėjo G. Matulionienė, L. Žemgulienė, M. Marcinkienė, L. Matukienė, R. Paulauskienė, O. Rėklaitienė ir vyr. gailestingoji sesuo Vyčio Kryžiaus ordino kavalierė O. Čebelytė-Jankauskienė.

Dvasinis komiteto vadovas buvo kapelionas A. Sabaliauskas. Šio komiteto pagrindu 1925 m. kovo 25 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. S. Oželienė pasiūlė steigti draugiją, kuri sujungtų visas karininkų šeimų moteris, o gen. ltn. V. Nagevičius kreipėsi į moteris, ragindamas įsitraukti į kultūrinį ir šalpos darbą, palaikyti gražias lietuviškas tradicijas, nepasiduoti svetimoms įtakoms, ugdyti lietuvės moters geruosius būdo bruožus – darbštumą, kuklumą, dorovingumą, atgaivinti tautinių drabužių dėvėjimą ir t.t.

Draugija, 1935 m. švęsdama didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines, pasivadino Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardu. Ji turėjo vėliavą – išsiuvinėtą kunigaikštienės Birutės portretą. 1939 m. draugiją sudarė 22 skyriui, kurie vienijo 630 narių. Po sovietų okupacijos, kaip ir kitos organizacijos, draugija buvo panaikinta ir jos turtas nusavintas. Daliai Lietuvos karininkijos su šeimomis pasitraukus į JAV, 1951 m. spalio 21 d. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija (Birutiečių draugija) buvo atkurta ir jos veikla nenutrūkusi iki šiol.

 

Atkūrimas

1990 m. birželio 12 d. susirinko 33 karininkų žmonos ir dukros ir įkūrė iniciatyvinę atkuriamąją Birutiečių valdybą (pirmininkė G. Narvydienė, pavaduotoja R. Dapkienė), o birželio 20 d. buvo sudarytos Karių kapų priežiūros, Ryšių su kitomis organizacijomis darbo grupės. Tais pačiais metais atkurtos organizacijos narės organizuotai dalyvavo perlaidojant Nežinomą kareivį.

1990 m. atkūrus organizaciją, joje buvo 73 narės: 28 tarpukario karininkų žmonos, 45 karininkų dukros. Atkurtos organizacijos tikslas buvo remti lietuvių tautos pastangas, atkuriant nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. Įgyvendinant šį tikslą buvo numatyti uždaviniai:

1) puoselėti lietuviškus papročius, tradicijas, didinti solidarumą, propaguoti tautinę kultūrą, meną;

2) rūpintis į vargą patekusiomis organizacijos narėmis ir jų šeimomis, globoti ir remti netekusiuosius sveikatos Lietuvos laisvės kovose, sergančius karius ir karių našlaičius;

3) rūpintis mūsų tautos atžalynu – jaunimu;

4) skleisti tarp savo narių kultūrinio bendradarbiavimo idėjas, puoselėti Lietuvos kariuomenės istorinę atmintį;

5) rūpintis Nepriklausomos Lietuvos karių kapais;

6) organizuoti literatūrinius vakarus;

7) narių bei jų šeimų artimiesiems ryšiams palaikyti ruošti sueigas, iškylas į įdomesnes Lietuvos vietas.

Tarpukario karininkų žmonos ir dukterys neliko nuošalyje ir įsitraukė į štabo, įsteigto jaunuoliams, tarnavusiems sovietinėje kariuomenėje, pagelbėti, veiklą.

Įkūrimas

1994 m. balandžio 27 d. įkurta Vilniaus Birutiečių draugija. Jos pagrindą sudarė iki okupacijos buvusios narės: J. Varnienė, A. Balčiūnienė, A. Apeikienė, V. Zabielskienė, V. Martinėnienė, D. Urbėtienė ir kt. Vilniaus draugijos valdybos pirmininke išrinkta D. Urbėtienė. 1996 m. Vilniaus arkikatedroje pašventinta draugijos vėliava.

Sąjungos plėtra

2000 m. teritoriniu principu įsteigtoms Birutiečių draugijoms koordinuoti įkurta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga (Birutiečių sąjunga), kuri tęsia Nepriklausomoje Lietuvoje atkurtos draugijos veiklą. Sąjungos pirmininke išrinkta R. Kronkaitienė skyrė daug dėmesio karių gerovei įgyvendinant bendrą projektą kartu su Danija ir kitomis užsienio valstybėmis. 2009 m. Birutiečių sąjungos pirmininke išrinkta N. Pocienė.

Šiuo metu Birutiečių draugijos veikia visoje Lietuvos teritorijoje: nuo 1990 m. – Kaune, vadovaujant išrinktoms pirmininkėms G. Narvydienei (1990 m.), E. Adomavičienei (1992 m.), E. Almonaitienei (1998 m.); nuo 1994 m. – Vilniuje, vadovaujant D. Urbėtienei (1994 m.), B. Kliauzienei (2004 m.), N. Pocienei (2007 m.), D. Norkuvienei (2012 m.), R. Buikienei (2016 m.), J.Sakalauskienei (2018 m.); nuo 2010 m. – Klaipėdoje, vadovaujant S. Stonkienei; nuo 2013 m. – Alytuje, vadovaujant R. Jurevičienei; nuo 2013 m. – Panevėžyje, vadovaujant D. Zabielienei; nuo 2014 m. – Marijampolėje, vadovaujant L. Draščiukienei.