Kaip ir kasmet, puoselėdamos gražią tradiciją, Lietuvos Birutietės rugsėjo antrąjį savaitgalį rinkosi Palangos karininkų ramovėje. Metinėje konferencijoje visoms susirinkusioms Sąjungos pirmininkė, Aurelija Tamošaitienė, ir Draugijos pristatė per metus nuveiktus darbus, aptarė įvykusius renginius, pasidalino lydėjusiomis emocijomis bei pagarsino artimiausius planus. Darbinėje konferencijos dalyje buvo sprendžiami įvairūs organizaciniai klausimai, aptariami būsimi renginiai. Nuostabioji Garbės Birutietė, Edita Almonaitienė, oficialiąją dalį užbaigė padovanodama gintarais kimštą taikos pypkę, linkėdama organizacijai visuomet rasti tinkamus sprendimus bei gyventi taikoje.
Taigi taikiai ir labai draugiškai, po oficialiosios konferencijos dalies, pasipuošusios tautiniais kostiumais, Birutietės, kartu su viešnia iš Ukrainos, Natalia Panchenko, tradiciškai aplankė Palangos miesto botanikos parką (įkurtą šventojo Birutės miško teritorijoje ir ilgą laiką vietinių gyventojų Birutės parku vadintą), kuriame užfiksavo šiltas seserystės akimirkas. Kaip ir kasmet, užkopusios į Birutės kalną, sugiedojo Birutės dainą, aplankė pajūrio pakrantę bei sulaukė daug dėmesio iš praeivių, kuriems turėjo progą tiesiogiai papasakoti apie ilgametes Birutiečių tradicijas bei šių dienų veiklą.
Vakarinėje turiningos dienos dalyje, Birutietės buvo pakviestos dalyvauti Klaipėdos draugijos paruoštoje viktorinoje, kurioje varžėsi atsakinėdamos į klausimus apie Žemaitijos kraštą, Sąjungos istorijos vingius ir, žinoma, apdovanojo nugalėtojus.
Nusileidus saulei jaukioje Palangos karininkų ramovės salėje skambėjo juokas, seseriški pokalbiai, buvo dalijamasi prisiminimais. Vakaro staigmena tapo Birutietės, Indrės Kisielės, atliekamos dainos ir galimybė visoms susikabinus rankomis pritarti gitaros garsams.
Antroji savaitgalio diena prasidėjo išvyka pas Brolius Pranciškonus į Kretingą. Ekskursijoje po Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčią ir Pranciškonų vienuolyną, Birutietės sužinojo daugybę istorijų apie Kretingos miesto įkūrimo aplinkybes, garsaus XVI–XVII a. Lietuvos ir Lenkijos karo vado, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, Vilniaus vaivados, Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus gyvenimą, stebėjosi daugybe „seniausių“, „didžiausių“, ir kitokių „-iausių“ artefaktų gausa Kretingos mieste.
„Pamaitinus“ sielą, Kretingos muziejaus žiemos sode Birutiečių laukė ir vėlyvi pusryčiai. Nuostabioje aplinkoje, apsuptos žalumos bei atnaujinto Žiemos sodo interjero, klausydamos čiurlenančio fontano garsų, jaukiai ir skaniai pasistiprinusios, Birutietės atsisveikino iki kitų metų, linkėdamos vienos kitoms meilės, šviesos ir jaukumo karininkų šeimų namų židiniui.
